Įsivaizduokit – nusprendi ir padarai. Viską. Kažko užsinorėjau – ir… Turiu.
Noriu pasikelti pažymių vidurkį vienu balu – pasikeliu.
Noriu pasikelti pažymių vidurkį… kad turėčiau “kiaurą 10” – kaukšt ir yra. Kažkam paklausus – “kaip tau pavyko?!”, atsakau – “na, reikėjo pasistengti, tai ir pasistengiau”. Atrodo – nerealu. Ar įmanoma? Taigi – kaip turėti valios?..
Turbūt sutiksite, kad dauguma, o gal ir visi ypatingi ir “sunkiai pasiekiami” dalykai kažkiek gi priklauso ir nuo mūsų pačių? Kad kažkiek dalyvaujame tame, ar įstosime į Oxfordą, ar sutaupysime milijoną? Ar, pvz., susirasime antrą pusę, ar sukursime laimingą šeimą? Ar nebūsime tokie, kaip mūsų tėvai? Galima vardinti ir vardinti.
Kaip būtų gerai turėti valios. Turi svajonę – imi ir pasieki. Palengva – kažką darai darai, kol galiausiai padarai. Ir viskas. Nori uždirbti milijoną? Reikia plano, reikia žinoti kelią, reikia juo eiti ir galiausiai nueiti. Kaip tą planą išsiaiškinti? Turbūt reikia galvoti, skaityti. Paskaitai, pagalvoji – ir išsiaiškini. Kas gali sutrukdyti? Turbūt – tik valios trūkumas.
Apie protingus ir “durnus”
Įdomus yra pasakymas apie tai, kas skiria protingą nuo “durno”. Protingas, tai tas, kuris juda LINK savo tikslo, o “durnas” – tai tas, kuris juda NUO savo tikslo. Atrodo – paprasta, bet čia gal tas paprastumas ir bus genialus.
Kaip tai nutinka, kad turėdami tikslą ar svajonę imame judėti nuo jos? Šioje vietoje daug mąstyti nereikia. Gal pamenate, kai išsikėlę metų planą “kiekvieną dieną sportuoti” – jau kitą dieną patiriame sunkumą išsiruošti. Atrodo – užklumpa visos gyvenimo kliūtys, neleidžiančios nueiti į tą “suknistą sporto klubą”. Taigi – “noriu sportuoti”, o realiai – “miegu” ir po to “dar pasėdžiu prie kompiuterio, žiūriu kokius nors ten įdomesnius vaizdelius ar žaidžiu kokį nors įdomesnį žaidimą”. Turbūt sutiksite, kad šioje vietoje susiduriame su tokiu reiškiniu, kaip valia?..
Kam gali praversti valia?
-
Svorio numetimui.
-
Svorio priaugimui.
-
Raumenyno geram suformavimui.
-
Knygų skaitymui.
-
Mokslų baigimui.
-
Mokslų vidurkio pakėlimui.
-
Užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui.
-
Karjeroje.
-
Pasiekimuose.
-
Meilėje.
-
Darbe.
-
Poilsyje (einant laiku miegoti – kad išsimiegotum, juk irgi reikia valios).
-
Laiku keliantis.
-
Laiku ateinant į darbą ar į susitikimą.
-
Priklausomybių srityje.
-
Mokėjime pasakyti “ne”.
-
Ir t.t…………. (galima tęsti ir tęsti).
Valia taip pat reiškiasi tokiuose kasdieniniuose dalykuose, kai tenka pasakyti “ne”. Gal papildomam maistui, skanėstui, o gal papildomam pirkiniui, per ilgam sėdėjimui prie kompiuterio? Galbūt sunku pasakyti “ne” papildomai taurelei alkoholio? Arba papildomam puodeliui kavos? Tokiais atvejais turbūt dauguma pagalvojame – “kaip būtų gerai turėti valios” arba “kaip būtų gerai, jeigu valios turėčiau daugiau”…
Tai kas gi ta “valia”?
Pažiūrėkime, kaip valia apibrėžiama įvairiuose žodynuose:
- Valia – tai savikontrolė (impulsų ir veiksmų).
- Valia – tai pajėgumas kontroliuoti arba sulaikyti save. Tai sąmoningas ir tikslingas savęs kontroliavimas, pajėgumas atsispirti pagundoms ir impulsams.
- Valia – tai pajėgumas kontroliuoti mintis ir veiksmus, kad būtų pasiekta tai, ko norima.
- Valia – tai jėga valingai gyvendinti sprendimus, norus ar planus.
- Valia – tai pajėgumas kontroliuoti savo mintis ir elgseną.
Tačiau vienas valios apibrėžimas pasirodė labai praktiškas – portale www.premierhealth.com valia apibrėžiama kaip vidinis pajėgumas atsispirti trumpalaikėms pagundoms, trukdančioms siekti ilgalaikių tikslų.
Labai primena lietuvių liaudės patarlę – “nemesk kelio dėl takelio”. Šiame straipsnyje ir orientuosimės į tokį “paprastesnį – sulietuvintą” valios apibrėžimą, apie valią kalbėdami kaip apie vidinį pajėgumą – nemesti kelio dėl takelio.
Yra žmonių, kuriems vis dėlto pavyksta valios pastangomis pasiekti ryškių rezultatų. Rezultatai labai aiškiai pasimato tais atvejais, kai 150kg sveriantis žmogus numeta kokį nors 40kg. Atrodo – “susiimi” ir viskas. Tačiau nėra viskas taip paprasta.
Svarbu paminėti keletą dalykų apie valią. Į tai neatkreipus dėmesio galima labai daug prarasti:
-
Valią galima palyginti su raumeniu. Taigi – ją galima “treniruoti”. Tačiau “treniruojant” neatsakingai, galima “perdeginti” – ir tada rezultatas gausis atvirkštinis. Pertemptas “valios raumuo” bus silpnesnis nei “įprastinis”, be to – taip pat dar pareikalaus ir pastangų jį “reabilituoti”.
-
Valiai svarbu tai, kad tikslai būtų svarbūs pačiam žmogui, o ne kam nors kitam. Atsižvelgiant į keletą tyrimų galima teigti, kad valia stiprėja, jeigu yra dirbama siekiant savo paties tikslų. Tačiau jeigu dirbama vardan tikslų, kuriuos kelia kažkas kitas, valia turi polinkį “sekti”, t. y. didėja tikimybė “perdeginti savo valios raumenį”.
Apie šiuos du paminėtus dalykus bus kalbama ir kitame straipsnyje. Jie tiesiog yra labai reikšmingi, todėl buvo svarbu paminėti apie juos dabar. Šio straipsnio tęsinyje bus daugiau telkiamasi į konkrečius žingsnius, kaip valios turėti daugiau.
Rengiant straipsnį taip pat remtasi:
