Grupės nariai – vienoje vietoje laisvai besidalinantys mintimis, vertindami, komentuodami, ima pastebėti įvairius savo tarpasmeninio elgesio ypatumus, t. y. šio elgesio stiprybes, trūkumus, įvairius iškraipymus, taip pat ir savo nepageidaujamą elgesį, dėl kurio iš aplinkinių susilaukia ne tų reakcijų, kurių norėtų.
Tie, kurie savo praeity turėjo katastrofiškus santykius ir patyrė nuolatinį atstūmimą, iš šių patirčių dažniausiai nepasimokė, nes kiti, kurie matydavo to žmogaus jaučiamą nesaugumą, tvirtai besilaikydami bendravimo etiketo, nepasakydavo priežasčių, dėl ko nuspręsdavo šio žmogaus šalintis. Taigi tas žmogus taip ir neišmokdavo rasti takoskyros tarp savo turimų nepageidaujamų bruožų ir savęs, kaip bendrai nepageidaujamo asmens (dažnam atrodo, kad ne jo kai kurie bruožai kitiems nepatinka, o jis visas). Terapinė grupė, kurioje skatinamas grįžtamasis ryšys, suteikia galimybę žmogui šį skirtumą pamatyti. (pagal I. D. Yalom “The Theory and Practice of Group Psychotherapy, 1985, 44 p.)
