Narių lankomumas grupės darbo pradžioje padeda numatyti tai, kas jos laukia ateityje (istoriškai reikšmingo mokslinio straipsnio pristatymas)

Nerijus Ogintas Čia pateiksiu kelis įdomius faktus iš vieno istoriškai reikšmingo tyrimo apie grupes, atlikto 1980 metais (atliko W. N. Stone, M. Blaze, J. Bozzuto) ir pristatyto straipsnyje “Late Dropouts from Group Psychotherapy” („Vėlyvi iškritimai iš grupinės psichoterapijos“). Tyrinėjamos buvo

Posted in Mokslinių straipsnių apžvalga Tagged with: , , , , , , ,

Narcizai

Kas tie narcizai? Pagrindinis veiksnys, išskiriantis narcizinio tipo asmenybes nuo kitų yra savigarba, kurią narcizai palaiko reikalaudami pripažinimo iš aplinkinių. Nors dažniausiai mes visi rūpinamės, ką kiti apie mus pagalvos, kaip mus įvertins ir pan., bet tai ne tas pat,

Posted in Psichoterapija Tagged with: , , , ,

Emociškai žmogui pagelbėti gali ne vien psichologas

Kad žmogus jaustųsi geriau, nebūtinai jam reikia teikti “psichoterapiją”. Pvz., į teismą atėję žmonės (tarkime, nukentėjusieji ir/arba liudininkai) dažnai jaučiasi pasimetę, nesaugiai, galbūt nusivylę ar bejėgiai. Tačiau šiuo metu (2016 m. liepą) darbą Panevėžio apygardos teisme pradeda teismo savanoriai, kurių

Posted in Publikacijos Tagged with: , , , , ,

Vaiko apklausa teisme

Kad iki vaiko apklausos teisme nueinamas tam tikras kelias, tai jau visiems aišku. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad labai svarbus yra tarpinstitucinis bendradarbiamimas. Apie tai rasite spaudoje Teismai.lt: Šiuo tikslu ir yra rengiamos konferencijos, į kurias kviečiami atstovai

Posted in Publikacijos Tagged with: , , , ,

Psichologai teismuose

Straipsnis apie tai, kad vos pernai (2015 m. pradžioje) Lietuvos teismuose įsteigtos teismo psichologo pareigybės: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/teiseju-taryba-penkiu-psichologu-teismams-neuztenka/204844 Pirmieji teismo psichologai Lietuvoje (iš kairės į dešinę): Vaida Vaivadaitė (Šiaulių apygardos teismo psichologė) (dabar jau Vaida Šarauskienė) Aušra Augaitienė (Klaipėdos apygardos teismo psichologė)

Posted in Publikacijos Tagged with: , , ,

Individas, problemos, grupė. Kaip tai susiję?

Kartais apie grupinę psichoterapiją atsiliepiama taip, kad tai yra „individualus konsultavimas grupėje“. Bet juk net ir individualiai bendraujant su žmogumi, kuris yra grupėje, į jį atreaguoja vienu metu daugiau žmonių (vieni tyli, kiti tyliai pritaria ar nepritaria, dar kiti palaiko,

Posted in Grupės specifiniai veiksniai Tagged with: , , , ,

Atpirkimo ožio fenomenas

Tarkime, kad situacija tokia, kad terapeutas pranešė, kad jis išeina atostogų. Kas vyksta grupėje? Nors čia kalbu apie psichoterapinę grupę, tačiau tie patys principai reiškiasi visose grupėse (darbo kolektyvuose, ugdymo įstaigose, neformaliose grupėse ir t.t.).Galimi įvairūs variantai. Bet mūsų tikslas

Posted in Grupės specifiniai veiksniai Tagged with: , , ,

Atspindžio fenomenas

Grupės specifiniai veiksniai (2) Grupinės analizės kūrėjas ir tyrinėtojas S. H. Foulkes, kartu su E. J. Anthony aprašo veiksnius, kurie reiškiasi grupėje ir kurių neaptiksi individualioje terapijoje. Šie veiksniai terapinę grupę skiria nuo kitų grupių, kurios nėra terapinės. Atspindžio fenomenas

Posted in Grupės specifiniai veiksniai Tagged with: , , ,

Socializacija per grupę

Grupės specifiniai veiksniai (1) Grupinės analizės kūrėjas ir tyrinėtojas S. H. Foulkes, kartu su E. J. Anthony aprašo veiksnius, kurie reiškiasi grupėje ir kurių neaptiksi individualioje terapijoje. Šie veiksniai terapinę grupę skiria nuo kitų grupių, kurios nėra terapinės.  Socializacija per

Posted in Grupės specifiniai veiksniai Tagged with: , , ,

Atsitraukimas

Atsitraukimas (psichologinė gynyba) Kaip kūdikis, kuris užmiega dėl per didelės stimuliacijos, taip ir suaugęs žmogus, kuris atsitraukia į kitą sąmonės būseną, naudoja atsitraukimo mechanizmą. Atsitraukimas į kitą sąmonės būseną yra automatinė reakcija, kuri reiškiasi nuo pačių ankstyviausių žmogaus atsiradimo dienų.

Posted in Psichoterapija Tagged with: , , ,