Daugiau nei paprastas paprašymas

“Uždaryk langą!”, “Ar nenorėtum už daryti lango? Tau turėtų būti šalta”, “Man šalta, gal galėtum, prašyčiau, uždaryti langą?”, “Kodėl čia atidarytas langas?”. Kiekviename šiame pasisakyme slypi daug daugiau, nei paprastas prašymas ar komanda; kiekvienas atskleidžia kažką daugiau, t. y. žinutę

Tagged with: , , , ,

Apie komfortą ir priešiškus jausmus

Jei kolektyvo (gali būti ir šeimos) nariai yra susitelkę – artimi, – tai tikrai nereiškia, kad kolektyve jie jaučiasi komfortiškai. Nors kolektyvas priimantis, suprantantis, artimas, tačiau jeigu jame nėra galimybės atvirai kalbėti apie jaučiamus priešiškus jausmus, tai ima trukdyti. Smilkstantis

Tagged with: , , , , ,

Koks aš esu?

Grupės nariai – vienoje vietoje laisvai besidalinantys mintimis, vertindami, komentuodami, ima pastebėti įvairius savo tarpasmeninio elgesio ypatumus, t. y. šio elgesio stiprybes, trūkumus, įvairius iškraipymus, taip pat ir savo nepageidaujamą elgesį, dėl kurio iš aplinkinių susilaukia ne tų reakcijų, kurių

Tagged with: , , , ,

Narių lankomumas grupės darbo pradžioje padeda numatyti tai, kas jos laukia ateityje (istoriškai reikšmingo mokslinio straipsnio pristatymas)

Nerijus Ogintas Čia pateiksiu kelis įdomius faktus iš vieno istoriškai reikšmingo tyrimo apie grupes, atlikto 1980 metais (atliko W. N. Stone, M. Blaze, J. Bozzuto) ir pristatyto straipsnyje “Late Dropouts from Group Psychotherapy” („Vėlyvi iškritimai iš grupinės psichoterapijos“). Tyrinėjamos buvo

Tagged with: , , , , , , ,

Narcizai

Kas tie narcizai? Pagrindinis veiksnys, išskiriantis narcizinio tipo asmenybes nuo kitų yra savigarba, kurią narcizai palaiko reikalaudami pripažinimo iš aplinkinių. Nors dažniausiai mes visi rūpinamės, ką kiti apie mus pagalvos, kaip mus įvertins ir pan., bet tai ne tas pat,

Tagged with: , , , ,

Emociškai žmogui pagelbėti gali ne vien psichologas

Kad žmogus jaustųsi geriau, nebūtinai jam reikia teikti “psichoterapiją”. Pvz., į teismą atėję žmonės (tarkime, nukentėjusieji ir/arba liudininkai) dažnai jaučiasi pasimetę, nesaugiai, galbūt nusivylę ar bejėgiai. Tačiau šiuo metu (2016 m. liepą) darbą Panevėžio apygardos teisme pradeda teismo savanoriai, kurių

Tagged with: , , , , ,

Vaiko apklausa teisme

Kad iki vaiko apklausos teisme nueinamas tam tikras kelias, tai jau visiems aišku. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad labai svarbus yra tarpinstitucinis bendradarbiamimas. Apie tai rasite spaudoje Teismai.lt: Šiuo tikslu ir yra rengiamos konferencijos, į kurias kviečiami atstovai

Tagged with: , , , ,

Psichologai teismuose

Straipsnis apie tai, kad vos pernai (2015 m. pradžioje) Lietuvos teismuose įsteigtos teismo psichologo pareigybės: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/teiseju-taryba-penkiu-psichologu-teismams-neuztenka/204844 Pirmieji teismo psichologai Lietuvoje (iš kairės į dešinę): Vaida Vaivadaitė (Šiaulių apygardos teismo psichologė) (dabar jau Vaida Šarauskienė) Aušra Augaitienė (Klaipėdos apygardos teismo psichologė)

Tagged with: , , ,

Individas, problemos, grupė. Kaip tai susiję?

Kartais apie grupinę psichoterapiją atsiliepiama taip, kad tai yra „individualus konsultavimas grupėje“. Bet juk net ir individualiai bendraujant su žmogumi, kuris yra grupėje, į jį atreaguoja vienu metu daugiau žmonių (vieni tyli, kiti tyliai pritaria ar nepritaria, dar kiti palaiko,

Tagged with: , , , ,

Atpirkimo ožio fenomenas

Tarkime, kad situacija tokia, kad terapeutas pranešė, kad jis išeina atostogų. Kas vyksta grupėje? Nors čia kalbu apie psichoterapinę grupę, tačiau tie patys principai reiškiasi visose grupėse (darbo kolektyvuose, ugdymo įstaigose, neformaliose grupėse ir t.t.).Galimi įvairūs variantai. Bet mūsų tikslas

Tagged with: , , ,
Top