Grupės specifiniai veiksniai (1)
Grupinės analizės kūrėjas ir tyrinėtojas S. H. Foulkes, kartu su E. J. Anthony aprašo veiksnius, kurie reiškiasi grupėje ir kurių neaptiksi individualioje terapijoje. Šie veiksniai terapinę grupę skiria nuo kitų grupių, kurios nėra terapinės.
Socializacija per grupę
Visų mūsų veiksmai yra įtakoti aplinkinių. Visus mus veikia aplinka. Kad ir kaip bebūtų, dėl įvairių vidinių disbalansų galime pasijausti izoliuoti. Bet net ir ši izoliacija atsiranda per tam tikro santykio su aplinka išgyvenimą. Užsisuka užburtas ratas: kuo neadekvačiau asmuo elgiasi, tuo neadekvačiau jis pasijunta. Kuo neadekvačiau jis pasijunta, tuo neadekvatesniu jis palaipsniui tampa. Galiausiai aplinka palaipsniui reiškia vis didesnę netoleranciją jo neurotinėms apraiškoms, galiausiai gali atsisakyti jį apskritai priimti į savo grupę. Visuomenei jį atmetus, jis gali tapti atsiskyrėliu.
Aplinka neturi tokios “simptomo tolerancijos” kaip grupė, kurioje visiems yra naudinga pamatyti žmogų tokį, koks jis yra. Didėjant socializacijai grupėje palaipsniui keičiasi tarpusavio narių santykiai. Egocentriškas “lyderis” palaipsniui tampa į grupę orientuotu altruistu, pasisakymai “aš” ir “man” palaipsniui keičiasi į “mes” ir “mums”. Tylesni nariai palaipsniui pradeda kalbėti, o kalbėjimo “monopolistai” palaipsniui nurimsta.
