Kažkada pralinksmino skaitytas posakis, kuris nuskambėjo kažkaip taip „Švarios sąžinės žmonės iš tikro būna labai toli nuo tikrųjų problemų“. Po to susimąsčiau…
Taigi – šiandien nusprendžiau pakalbėti apie pasirinkimus.
- Kaip pasirinkti?
- Kaip padaryti, kad pasirinkimai nebūtų tokie sunkūs?
- Ką daryti, jeigu sunku apsispręsti?
Turbūt visi su šiais klausimais susiduriame.
Taigi – kokie būna, tie pasirinkimai?
Keletą paminėsiu:
- Karjeros pasirinkimai, pvz., teatras ar vadyba?
- Gyvenamoji vieta – Vilnius ar Panevėžys? O gal – Lietuva ar Amerika?
- Su kuo susituokti – su tuo, kuris patinka, ar su tuo, su kuriuo „viskas bus gerai“?
- Ar turėti vaikų? Kiek jų turėti? Kada?
- Ar pasikviesti tėvus gyventi pas save?
- Ir pan.
Kodėl kartais taip sunku apsispręsti?
Šioje vietoje svarbu, kokios alternatyvos. Turbūt sutiksite, kad jei vienas variantas yra aiškiai geresnis nei kitas, apsispręsti nebus sunku.
Sunkumų kyla tada, kai alternatyvos neaiškios, kai jos persidengia, pvz., vienu atveju geriau pirmas variantas, o kitu – antras. Bendrai paėmus – nei vienas variantas nėra iš esmės geresnis nei kitas. Kad ir renkantis gyvenamąją vietą mieste ir kaime. Kaime bus vienų privalumų, o mieste – kitų. Taip pat situaciją keičia ir tai, ar šeima turi vaikų. O gal kol kas neturi, bet ruošiasi turėti – tai turint vaikų gali pasikeisti ir tai, kas tuo metu yra geriau.
Ir tikrai taip nėra, kad sunku apsispręsti yra tik ten, kur dalykai yra „dideli“, pvz., kartais gali kilti sunkumų paprasčiausiai renkantis, ką valgyti, pvz., sveiką maistą, kuris neskanus, ar skanų, kuris nesveikas. Svarbūs du dalykai – skanumas ir sveikumas. Rezultate nebus vieno „geriausio rezultato“. Todėl pasirinkti tampa sunku.
Bet svarbu suprasti, kad geriausio sprendimo gali tiesiog nebūti. Abu variantai „iš dalies sumauti“.
Ir šioje vietoje nevertėtų pasiduoti nevilčiai sau pasakant, kad „abu variantai bus vienodi, jokio skirtumo, ką pasirinkti, mesiu monetą ir moneta už mane nuspręs“ (kaip kad L. Rhinehart knygoje „Kauliukų žmogus“). Taip galima nusivažiuoti iki monetos mėtymo renkantis su kuo susituokti, kur gyventi, kur stoti ir pan.
Šioje vietoje atsiranda galimybė mūsų pačių vidinėms prasmėms, kas mums – asmeniškai, yra prasminga ir vertinga. Mes patys į tuos pačius dalykus galime sudėti savo prasmę. Aišku, supaprastinant galima pasakyti, kad mes patys turėtume sudėlioti prioritetus, kas mums iš tiesų svarbu, o kas nelabai svarbu. Per tai atsiskleidžiame mes, kaip unikalios būtybės. Tačiau ką daryti, jei savo prioritetų nežinome? Atsakymas būtų – kreipti dėmesį į tai, kas man asmeniškai yra svarbu ir bandyti suprasti, kodėl. Čia lengvo kelio nebus, teks save pažinti ir tokiu būdu ryškinti savo prioritetus. Jeigu tai bus ignoruojama, tai bus panašiai, kaip nutinka tiems, kurie ir šiaip linkę kažką ignoruoti – kažkaip kažkas susidėlios, bet nebūtinai rezultatas bus toks, kuris patiks.
Aišku, kartais norisi, kad kažkas kitas padarytų tą darbą, todėl tikrai patogu kartais tiesiog nieko nedaryti ir laukti, kol viskas kažkaip susidėlios.
Pergalvoti svarbius dalykus yra tikrai naudingas dalykas, tačiau gyvenime ne dažnai pasitaiko tokių progų, kai turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kryptis ar priimti iš tikro reikšmingus sprendimus. Viena tokių progų yra tuomet, kai žmogus baigia mokyklą. Pabaigus mokyklą – atsisveikini ne tik su ja, ne tik su draugais, gyvenamąja vieta ir mokytojais, bet ir su savo vaidmeniu, savo „buvusiuoju aš“, galima būtų sakyti, pasikeičia identitetas. Pabaigus mokyklą tenka lipdyti save iš naujo. Koks aš būsiu? Stosiu toliau mokytis ar ne? Gal susirasiu darbą?
Tokiais atvejais, kai pasirinkimai labai „esminiai“ – lengva susvyruoti. Ką daryti? Ką man su savo gyvenimu daryti?
Susivokti bus lengviau pagalvojus apie kelias – ypatingas gyvenimo dalis, tokias kaip šeima, draugai, darbas ir aš pats/pati. Nes kad ir koks įvairus gyvenimas gali atrodyti, vis tiek jį gyvenant tam tikro plano reikės.
Galima savęs paklausti – ar norėsiu turėti šeimą? Jei turėsiu – kokia ji galėtų būti? Ar noriu vestuvių, o gal galvoju apie „sugyventinių statusą“? Ar norėsiu turėti vaikų? Vieną? Septynis?
Kokių draugų norėsiu turėti? Su kuriais būtų smagu ir laisva? Ar tokių, kurie norėčiau, kad mane lankytų per gimtadienius ir pan.? Ar norėsiu su jais paatvirauti? Ar jie pakvies mane į svečius?
Kita tema – darbas. Jei ne konkrečiai, bet kaip galėčiau save įsivaizduoti? Su kolegom? Vieną? Ofise ar „gamtoje“? O gal savo namuose? O gal visai be „biuro“, o kokioj nors „mašinoj“?
Taip pat ir teks kažkaip savimi rūpintis – ar norėsiu sportuoti? Ar norėsiu kažką skaityti – domėtis, šviestis?
Prasminga būtų mintimis pasivaikščioti po savo ateitį šių temų teritorijose – ir tokiu būdu savaime ims aiškėti tie dalykai, apie kuriuos dabar taip sunku kalbėti.
Šią „procedūrą“ būtų galima supaprastintai pavadinti „tikslų išsikėlimu“, bet realybėje tai bus veikiau „savo gyvenimo eskizo pabraižymas – pavizualizavimas“ nei „tikslų – planų nusimatymas“.
Turint šį „eskizą“, tam tikri pasirinkimai pasidalys savaime aiškūs, jie gal net „atkris“, taigi žmogus net nesuvoks, kad jis pasirinko, nes pasirinkimo padaryti nebereikėjo, nes jam savaime dalykas pasidarė aiškus. Tačiau vieniems dalykams paaiškėjus, atsiras kitų, o kai atsiras – tada apie tuos kitus dalykus galėsime ir pakalbėti. Sėkmės 😊
