Froidas pastebėjo, kad jo topografinis modelis neleidžia atsakyti į kai kuriuos svarbius žmogaus psichikos klausimus. Tad modelį papildė, sukurdamas naują – struktūrinį psichikos modelį.
Pagal šį modelį galima išskirti dar tris psichikos struktūras, kurios formuojasi vystantis asmenybei. Kiekviena iš jų siekia gauti pasąmoningų varų energiją. Tos trys struktūros yra:
- Id;
- Ego;
- Superego.
Į šias struktūras Froidas žiūrėjo kaip į metaforas, kuriomis jis pavadino tai, ką pastebėjo žmogaus psichikoje stebėdamas jo elgesį.
Id – tai seniausias ir visiškai nesąmoningas asmenybės aspektas, tiesiogiai susijęs su individo biologine prigimtimi. Jis apima nesąmoningas seksualines bei agresyvias varas, kurios siekia būti išreikštos išorinėje realybėje. Tai psichikos dalis, kuriai nerūpi visuomenės poreikiai. Froido teigimu – id yra senesnė už visuomenę.
Svarbu pastebėti ir tai, kad id egzistuoja pagal malonumo principą (tikslas – greitas pasitenkinimas, kuris yra išgyvenamas kaip malonumas).
Jei pasitenkinimas nėra pasiekiamas, kaupiasi įtampa.
Ego – tai asmenybės dalis, kuri yra atsakinga už žmogaus impulsų kontrolę, atsižvelgianti į realybės reikalavimą. Kitaip nei malonumo siekiantis id, ego paklūsta realybės principui, kurio tikslas – išsaugoti visą organizmą atidedant varų patenkinimą tol, kol bus galima pasiekti palengvėjimą tinkamu būdu.
Dar viena ego funkcija – tarpininkavimas tarp id ir sueprego, t.y. jų priešingų reikalavimų derinimas.
Superego – tai asmenybės dalis, kuri atstovauja visuomenės reikalavimams (vertybės, normos, teisiniai, etiniai ir kiti reikalavimai). Tai organizuotas psichinis autoritetingų vaikystės figūrų reprezentavimas. Superego kaupia visas autoritetingų figūrų idėjas apie tai, kas yra gerai ir kas yra blogai, jis verčia mus abejoti savo norais ar apsisprendimais, jausti kaltę arba gėdą. Superego apima ir sąžinę.
Nedidelė superego dalis yra sąmoninga.
(šaltinis: L. Andrikienė, E. Laurinaitis, R. Milašiūnas, Psichoanalitinė psichoterapija, 2013)
